1. pl
  2. lt

Zabiegi ZAĆMY BEZ KOLEJKI

w ramach refundacji z NFZ

LECZYMY  DWA  NARODY

Katarakta – tai akies lęšiuko liga, dažniausiai susijusi su natūraliu senėjimo procesu. Ji skirstoma laipsniškai, nuo dalinio iki visiško drumstumo. Lęšiuko laipsniško drumstimosi priežastis iki galo nėra aiški, nors žinoma, kad yra ryšys su sutrikusia lęšiuko medžiagų apykaita. Tokio proceso rezultatas – pro sudrumstą lęšiuką į tinklainę sunkiai patenka šviesa, dėl to matomas vaizdas yra miglotas ir neaiškus, jo negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais. Centrinės lęšiuko dalies sudrumstėjimas, dėl ko suprastėja vaizdas, kyla greičiau nei kraštinėse dalyse.

Įgimta katarakta – gali išsivystyti jau kūdikystėje, nors gali būti pripažinta daug vėliau. Jos priežastis gali būti genetiniai sutrikimai, netinkamas maitinimas, jonizuojančioji spinduliuotė, motinos apsinuodijimas ir ligos nėštumo metu, medžiagų apykaitos sutrikimai.

Bet kuriuo atveju, lęšiuko sudrumstėjimas yra negrįžtamas procesas. Vienintelis veiksmingas kataraktos gydymas yra operacijos metu sudrumsto lęšiuko pašalinimas ir jo pakeitimas dirbtiniu.

Kataraktos fakoemulsifikacija

Dažniausiai naudojamas kataraktos pašalinimo operacijos metodas šiandien yra fakoemulsifikacija. Ji apima sudrumstėjusio lęšiuko suskaldymą ultragarso pagalba ir jo atskirų fragmentų pašalinimą. Fakoemulsifikacija gali būti taikoma bet kuriame kataraktos išsivystymo etape. Vietoje pašalinto lęšiuko yra implantuojamas dirbtinis lęšiukas (IOL) su tinkamai parinktais optiniais parametrais.

 

Operacijos eiga:

  • pacientas pakviečiamas į priešoperacinį kambarį, perrengiamas pižama, akis paruošiama operacijai pakartotinai kelis kartus sulašinant atitinkamų lašų ir tyrimai atliekami pagal gydytoją anesteziologą;

  • pacientui uždedama prijuostė, apsauginė kepurė ir yra pervedamas į operacinę;

  • pacientas paguldomas ant operacinio stalo, prijungiamas prie širdies susitraukimų dažnio, kraujospūdis ir kraujo įsotinimo deguonimi stebėjimo įrangos, lašinami infuziniai skysčiai, skiriami kartu su analgetikais ir raminamaisiais, prie nosies gleivinės vamzdeliu įvedamas deguonis. Visą operacijos laiką pacientas yra stebimas ir prižiūrimas gydytojo anesteziologo, palaiko kontaktą ir su operatoriumi. Svarbu, kad pacientas nukreiptų žvilgsnį pagal gydytojo nurodymus.

  • oda aplink operuojamą akį yra dezinfekuojama, į akį sulašinami nejautrą sukeliantys lašai, galva apklojama steriliu chirurginiu apklotu. Nustatoma operacinio mikroskopo padėtis.

  • akyje padaromas apie 3 mm pjūvis, per kurį chirurgas okulistas įveda fakoemulsifikatoriaus galvutę, kuri skleidžia ultragarso bangas, taip susmulkinant sudrumstą lęšiuką į mažus gabaliukus.

  • sutrupinto lęšiuko dalelės yra išsiurbiamos iš akies padedant aparatui.

  • operacijos metu į akį leidžiamas specialus drėkinantis skystis, siekiant pakeisti priešakinį vandeninį skystį akies ragenoje ir viskoelastinį preparatą, apsaugantį ragenos endotelio ląsteles operacijos metu, siekiant palengvinti dirbtinio lęšio implantavimą.

  • vietoje pašalinto lęšiuko per anksčiau padarytą pjūvį yra implantuojamas dirbtinis lęšiukas, parinktas pagal kiekvienam pacientui tinkamai parinktus optinius parametrus.

  • po operacijos pabaigos pacientas palieka operacinę ir kelias valandas guli pooperacinėje palatoje. Po anesteziologo ir okulisto kontrolės pacientas išleidžiamas namo. Sekančią dieną pacientas atvyksta kontroliniam vizitui pas gydytoją.

Metodo privalumai:

  • naudojamas nedidelis pjūvis, apie 3 mm, per kurį pirmame etape įvedama fakoemulsifikatoriaus galvutės galas, o vėliau implantuojamas dirbtinis lęšiukas;

  • nereikia siūti chirurginės žaizdos, ji užsisandarina pati dėl akispūdžio įtakos;

  • galimybė atlikti operaciją naudojant lašinamą anesteziją;

  • operacijos trukmė sumažinama iki keliolikos minučių;

  • pacientui nereikia gulėti ligoninėje – jau po kelių valandų išleidžiamas namo;

  • greitas operuotos akies atsistatymas;

  • mažesnė pooperacinių komplikacijų rizika.

Senatvinė katarakta – ji gali atsirasti jau apie 40 gyvenimo metus, bet paprastai regėjimo suprastėjimas pastebimas apie 60 gyvenimo metus. Ji gali atsirasti kaip kai kurių ligų pasekmė (pavyzdžiui, cukraligė) arba išorinių veiksnių pasekmė, tokia kaip mechaninė ar cheminė trauma, radiacija, kai kurių vaistų vartojimas (pavyzdžiui, steroidų).